Metams bėgant prisiminimai, kad ir kokie brangūs ir reikšmingi jie būtų, pamažu dyla iš atminties. Deja, ne išimtis yra ir atsiminimai apie PELKE2 atsiradimą. Kadangi šis svarbus istorinis momentas niekaip nebuvo užfiksuotas ir dokumentuotas, šiandien jau sunku atkurti tikrąją įvykių eigą. Dėl to dabar kyla nesutarimų ir ginčų dėl to, kaip viskas buvo. Kiekvieno atmintis piešia skirtingą vaizdą ir kiekvienas pretenduoja į tiesą. Siekdami sustabdyti atminties erozijos procesą, surašėme grupės atsiradimo istoriją taip, kaip kiekvienas atsimename.

Taip pat tiesos vardan abu pateikiame po savo argumentaciją, ginančią savo versiją.

Tomo versija
Grupė gimė šaltą 2001 metų rudens vakarą. Keturiese sėdėjome Justiniškėse ant suoliuko prie parduotuvės ir maukėme alų. Staiga pats sau netikėtai su dideliu pasipiktinimu išveblenau: "O kodėl Giedrius turi grupę, o mes ne?! Kuo mes už jį prastesni?!" Visiems buvo aišku, kad mes už jį nė kiek neprastesni. Giedrius grojo savo grupėje "Pelkė". Grojo šleikščiai saldžias meilės dainas ir kitokį šlamštą, nepritinkantį rimtam vyrui. "Kuriam grupę!!!"-užblioviau aš. "Kuriam!"-tuoj pat entuziastingai suklykė Mindaugas. "Gerai,- tariau aš.-Čiur aš būsiu vokalistas!" Iš mažens žinojau, kad šventa vieta tuščia nebūna ir reikia pirmam užsičiurinti. "O aš čiur šokėjas!"- atsiliepė Mindaugas. Sukarpiau ausimis, tačiau garsiai jo pasirinkimo nekomentavau. Pasisukau į Šarą. "Tu pasirašai? - pasiteiravau. "Ne."- Abejingai burbtelėjo Šaras. "O tu, Mariau?"-kreipiausi į kita sugėrovą. "Manęs čia nepainiokit"- iš už butelio sumurmėjo tas. Taip šiedu atsisakė galimybės tapti grupės nariais amžiams pasmerkdami save pūti mūsų šešėlyje.
Kadangi pradinė grupės sudėtis sukomplektuota, beliko sugalvoti grupei pavadinimą. Juk visiems žinoma, kad bet kokia grupė pradeda savo egzistavimą tada, kai sugalvojamas ir garsiai paskelbiamas grupės vardas. Taip ir pasakiau savo sugėrovams ir kreipiausi į Mindaugą: "Kaip pavadinsime grupę?". Šis nė kiek nemąstė, bet dėl bendro vaizdo apsimetė: "Eeeeeee......PELKĖ DU!"-linksmai kvyktelėjo. Alumi persunktos mano smegenys kaip mat sumetė, kad tokiai rimtai ir kietai grupei kur kas labiau tiktų daug nuožmesnis pavadinimas, bet tąkart nenorėjau gadinti pakilios atmosferos. Baltas Mindaugo veidas baisiai patenkintas švietė tamsoje ir aš sumojau, kad reikia leisti ir jam įnešti kokį nors indelį į grupę. Primesdamas savo valią dėl grupės pavadinimo pernelyg ataušinčiau savo bendražygio entuziazmą. Taip pasvarstęs atsidusau: "Gerai." Pavadinimas patvirtintas.
Grupė įkurta. Galima toliau gerti alų.

Mindaugo versija
Buvo GŪDUS GŪDUS rudens vakaras. Lauke lynojo, telkšojo balos.
3 pankai sėdėjo "Juodajame vikinge" ir žiūrėjo krepšinį. Baigėsi krepšinis (lietuviai eilinį kartą pralošė), mes baiginėjome kažkelintą alaus bokalą. Staiga Tomas trinktelėjo kumščiu į stalą ir pasakė:
- Mums reikia kurti grupę.
- Jo, jo, reikia, - pritariau aš.
Šaras skeptiškai pažvelgė į mus ir pasakė, kad grupėje būti nenori. "Nu px" pagalvojome mes ir pradėjome svarstyti kas kuo bus. Be didelių ginčų nutarėme, kad Tomas bus VOKALAS, o aš būsiu BŪGNAI.
- O kaip vadinsis jūsų grupė? - toliau skepticizmą rodė Šaras.
- Pelkė. (Taip pasakiau, nes prisiminiau, kad nepopuliari kursiokų grupė vadinasi būtent taip).
- Ne, tokia grupė jau yra. Mūsų grupė bus...........PELKĖ2 - pasakė Tomas, tuo padėdamas pradžią šlovingai Pelkės2 istorijai.

Tomo argumentai

Mindaugo versija yra neteisinga iš esmės. Skiriasi ir vieta, ir veikiantys asmenys, ir esminiai grupės gimimo faktai. Bet kuris liudininkas patvirtins, kad Mindaugas iš pat pradžių pasišovė būti šokėju ir tik daug vėliau, grupei išpopuliarėjus, panoro tapti būgnininku. Taip pat ir pavadinimo autorystė priklauso jam.

Mindaugo tekste matyti ir kai kurių absurdiškų teiginių.

Visų pirma, kažkodėl minimi tik 3 (trys) pankai, kurie "sėdėjo Juodajame Vikinge ir žiūrėjo krepšinį". O kur dingo gerb. Marius? O gal jis nesėdėjo bare, o buvo priėmęs kitokią kūno poziciją? O gal paprasčiausiai sėdėjo, bet nežiūrėjo to krepšinio? Tačiau aš linkęs manyti, kad Marius paprasčiausiai išsitrynė iš selektyvios Mindaugo atminties. Kaip varlė regi tik judančius objektus, taip ir Mindaugas mena tik aktyvius subjektus. Taip, Marius tylus, taip, jis nepastebimas. Visi tą žino, tačiau šįkart tebūnie jam pamoka, kad su tokiomis idealaus žvalgybininko savybėmis labai lengva būti nepastebėtam istorijos traukinio mašinisto ir nespėti net į patį paskutinį traukinio vagoną. Tokiame kontekste nenuostabu, kad Mindaugas savo pasakojime neskyrė p. Mariui jokių žodžių. Tiesiog jokio teksto iš Mariaus kaip visada nebuvo.

Antra. Nesąmonė, kad "lietuviai eilinį kartą pralošė". Lietuviai niekada nepralošia.

Trečia. Ką galėtų reikšti "mes baiginėjome kažkelintą alaus bokalą"? Skaitydamas tokius žodžius matau virtinę alaus bokalų ir su jais praleistą ilgą vakarą. Kažkelintą, vadinasi, nepamenu, kelintą. Absurdas! Bare aš tiek niekada negeriu. Jei vakaras itin vykęs, tuomet galbūt ir neprisiminsiu, kiek alaus butelių, būtent butelių, aš išgėriau. Tačiau su bokalais toks matematinis neapibrėžtumas manęs niekada neištinka. Mano asmeninėje bokalų aibėje tegali būti skaičius nuo vieno iki trijų, kuris labai lengvai telpa mano ilgalaikėje atmintyje.

Mindaugo argumentai
Melas!!! Sąmokslas!!! Ką jis čia vapa? Vokalistas papirktas. Joks šokėjas aš nebuvau. Aš iškart tapau būgnininku. Dėl Mariaus neatsimenu. Bet jei jis ir buvo, tai paliubomu tylėjo. Pats kaltas, kad aš neatsimenu.